Jūrinis vėjo elektrinių parkas Lietuvoje
Pirmasis jūrinis vėjo elektrinių parkas Lietuvoje!
Mūsų komanda atliko milžinišką darbą vertindama galimą šio parko poveikį aplinkai, daugybė tyrimų Lietuvoje buvo atlikti pirmą kartą.
Pajūrio tyrimų planavimo institutas (PTPI) darbais prisideda prie Lietuvos strateginių tikslų įgyvendinimo siekiant nacionalinės energetinės nepriklausomybės. 2021–2023 m. PTPI ekspertai atliko tyrimus ir parengė Poveikio aplinkai vertinimą pirmajam šalyje planuojamam jūrinių vėjo elektrinių parkui Baltijos jūroje apie 30 km nuo kranto ties Palanga.
„Poveikio aplinkai vertinimo metu buvo tiriamas planuojamo projekto galimas poveikis jūros vandeniui, aplinkos orui ir klimatui, jūros dugnui ir žemės gelmėms, povandeniniam triukšmui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, kultūros ir materialinėms vertybėms, visuomenės sveikatai, įvertintos rizikos ir tarpvalstybinis poveikis, atlikta alternatyvų analizė ir numatytos monitoringo priemonės“ sakė PTPI direktorė Rosita Milerienė.
Atlikus vertinimą nustatytas tikėtinas poveikis dugno buveinėms su vertingomis moliuskų bendrijomis ir saugomoms paukščių rūšims dėl trikdymo bei išstūmimo iš mitybinių plotų planuojamo VE parko ribose ir gretimose su planuojamo vėjo elektrinių parko teritorija besiribojančiose saugomose teritorijose – Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės biosferos poligone ir „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje. “Ataskaitoje pasiūlytos neigiamo poveikio mažinimo priemonės ir išskirtos trys projekto vystymo alternatyvos, o iš jų tolimesniam projekto įgyvendinimui Aplinkos Apsaugos Agentūros sprendimu pasirinkta draugiškiausia aplinkai alternatyva – jūrinių vėjo elektrinių parkas bus vystomas 2 km atstumu nuo saugomos “Natura 2000” teritorijos ribos“ sakė PTPI ornitologas, atsakingas už paukščių ir šikšnosparnių tyrimus, Julius Morkūnas
Tyrimų metu, siekiant įvertinti galimą poveikį paukščiams, buvo taikyti pažangiausi tyrimų metodai – paukščių gausa, rūšinė sudėtis, elgsenos parametrai vertinti stebint paukščius iš plaukiančio laivo, fiksuojant paukščių migracijos skrydžius radaru. Moderni paukščių apskaitų metodika iš lėktuvo, sukurta kompanijos HiDef, buvo pirmą kartą panaudota ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Vertinant galimą poveikį vieną kartą per mėnesį visą paukščių žiemojimo periodą atskirsdavo lėktuvas iš Danijos ir Lietuvoje foto/vaizdo kameromis fiksavo tupinčius paukščius žiemos mėnesiais, o vėliau Lietuvos ir Vokietijos ekspertai išanalizavo vaizdo medžiagą, surinktą lėktuvu. Analizei apie paukščių judėjimą buvo panaudoti net ir GPS siųstuvais žymėtų paukščių judėjimo duomenys.
Taip pat buvo tirtas ir šikšnosparnių aktyvumas atviroje jūroje. Tyrimų metu surinkti duomenys leido įvertini itin žemą šių žinduolių aktyvumą jūroje. Nebuvo užmiršti ir jūros žinduoliai, specialiai jūrų kiaulėms tirti analizuojamoje akvatorijoje buvo išdėlioti mikrofonai, o ruoniai skaičiuoti ištisus metus darant apskaitas lėktuvu ir laivais.
Svarbi poveikio aplinkai vertinimo dalis – jūros dugno ir gelmių tyrimai. Vertinimui buvo naudojami tiesioginiai geologiniai ir nuotoliniai dugno tyrimai. Sudarytas detali dugno morfologinės schema, nustatytos vertingos dugno paviršiaus zonos, kuriose apsigyvena saugotinos dugno buveinės, identifikuotos galimo povandeninio kultūrinio paveldo vietos, nustatytos kitos kliūtys dugno paviršiuje. „Atlikti povandenio triukšmo lygio matavimai iki VE parko įrengimo – VE statybos darbų, atliktas skaitmeninis modeliavimas, leidžiantis įvertinti pamatų įrengimo metu sukeliamo povandeninio triukšmo sklaidą ir intensyvumą, bei jo galimą poveikį jūros gyvūnijai. Modeliavimas leidžia jau planavimo etape suprasti, kokios poveikio mažinimo priemonės bus būtinos jūros aplinkos apsaugai“ pabrėžė PTPI tyrimų grupės vadovas Nerijus Blažauskas.