VE poveikis šikšnosparniams

Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau tyrimų rodo, kad šikšnosparniai yra jautrūs vėjo elektrinių poveikiui. Šikšnosparniai yra ilgai gyvenantys ir mažai palikuonių susilaukiantys gyvūnai, todėl net ir nedideli jų gausos svyravimai gali neigiamai atsiliepti populiacijoms.

Žūtis dėl vėjo elektrinių veiklos yra pagrindinis žinomas vėjo elektrinių poveikis šikšnosparniams. Dažniausiai šikšnosparniai, rasti žuvę po elektrinėmis, yra paveikti barotraumos. Barotrauma pirmą kartą buvo identifikuota Kanados vėjo elektrinių parkuose. Tai yra plaučių trauma, kuomet, šikšnosparniams priskridus arti vėjo elektrinių menčių sukimosi vietos, dėl slėgio pasikeitimo stipriai padidėja jų plaučiai, alveolių sienelės susproginėja ir iš kraujagyslių kraujas prasisunkia į alveoles. Paukščiams toks slėgio pasikeitimas nėra mirtinas, nes jų plaučiai yra mažesni, alveolių sienelės yra plonesnės ir elastingesnės negu šikšnosparnių, be to, paukščių oro maišai amortizuoja staigų slėgio pasikeitimą. Žinoma, kad besisukančios vėjo elektrinių mentės sukuria aplink save, ypač menčių galuose, net 5-10 kPa slėgio skirtumą, dėl kurio, net ir išvengęs žūties dėl tiesioginio susidūrimo, šikšnosparnis neatlaiko pasikeitusio slėgio ir žūva.

Šikšnosparniai yra aktyvūs nuo balandžio pabaigos iki lapkričio pradžios, jų rudeninė migracija stebima vasaros pabaigoje – rudens pradžioje, kuomet jie masiškai perskrenda, o tam tikrose vietose gali susirinkti didelis gyvūnų skaičius. Yra žinoma, kad didžiausias šikšnosparnių žuvimas dėl vėjo elektrinių veiklos stebimas būtent aktyviausios rudeninės šikšnosparnių migracijos metu, žymiai mažiau žūstančių šikšnosparnių registruojama pavasarį. Lietuvoje aptiktų rūšių šikšnosparniai medžioja ir migruoja aukštyje iki 20 metrų, tai yra daug žemiau vėjo elektrinių menčių sukimosi zonos, tačiau retkarčiais pakyla aukščiau ir gali patekti į pavojingą zoną.

Kaip ir kituose vėjo elektrinių parkuose užsienio šalyse, taip ir Lietuvoje, dėl vėjo elektrinių veiklos paprastai nukenčia ore virš laukų medžiojančių rūšių šikšnosparniai. Natuzijaus šikšniukai, kurie dažniausiai buvo rasti žuvę Šilutės rajono vėjo elektrinių parke, yra plačiai paplitę Lietuvoje. Rudeninės migracijos metu jie gausūs Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, nes jų migracijos keliai yra susiję su vandens telkiniais.

Vėjo elektrinių bokštai gali traukti šikšnosparnius dar ir todėl, kad jie vasarą ir rudenį saulėtomis dienomis įšyla, todėl ant jų tūpia pasišildyti daugybė vabzdžių: musių, drugių, vorų, žiogų. Vakarais šios vietos gali pritraukti dar ir kitų vabzdžių – naktinių drugių, kurie kaip potencialus maisto objektas vilioja šikšnosparnius ir didina jų žūties riziką.