Tiesioginis susidūrimas ir žūtis

Skrisdami paukščiai gali susidurti su įvairias statiniais ir įrenginiais: pastatais, įvairios paskirties bokštais, elektros linijomis, vėjo elektrinėmis. Tiesioginio susidūrimo su elektrinėmis rizika priklauso nuo oro sąlygų ir konkrečios rūšies biologinių ir ekologinių savybių, individų gausos, amžiaus ir pan. Paukščiai gali būti nublokšti į elektrines dėl besisukančių menčių sukeliamų oro sūkurių ir dėl stipraus vėjo. Labai produktyvioms ir gausioms rūšims kelių individų žūtys nebus reikšmingos, tačiau ilgaamžių, dažniausiai stambių plėšriųjų paukščių, žūtis gali būti didelis praradimas populiacijai.

Šiuo metu veikiančiuose vėjo elektrinių parkuose pasaulyje žūva iki 7 paukščių vienai turbinai per metus. Nustatyta, kad sklandantys paukščiai labiau rizikuoja susidurti su elektrinėmis, negu kitos paukščių grupės. Taip yra todėl, kad jie pakilimui, medžioklei ar perskridimams naudoja termikus. Daug plėšriųjų paukščių dėl elektrinių veiklos žūva rudeninės migracijos metu, kuomet jie seka paskui smulkius žvirblinius paukščius.

Kolonijomis netoli vėjo elektrinių parkų perintys paukščiai taip pat yra jautrūs tiesioginiam susidūrimui su VE, nes dažnai skrenda iš ir į koloniją, kartais nutoldami iki 20 km ir daugiau nuo savo perimviečių, o pakeliui stovinčios vėjo elektrinės jiems gali tapti kliūtimi.

Olandijos, Belgijos, Ispanijos, Švedijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos, Danijos ir Vokietijos vėjo elektrinių parkuose daugiausiai žūva skirtingų rūšių kirai, plėšrieji paukščiai bei dažnos paukščių rūšys, pvz., paprastieji varnėnai ir didžiosios antys. Tuo tarpu Lietuvoje daugiau negu pusę žūstančių paukščių sudaro nykštukai ir dirviniai vieversiai.