Trikdymas

Dėl vizualinio trikdymo paukščiai gali būti priversti pasitraukti iš maitinimosi/poilsio vietų, esančių vėjo elektrinių parkuose arba aplink juos. Laikinas vietinių paukščių pasitraukimas gali būti stebimas elektrinių įrengimo metu, kai statyba vykdoma jautriu paukščiams periodu, pavyzdžiui, perėjimo ar jauniklių auginimo metu.

Trikdymo vengimo atstumas skirtingoms rūšims ir skirtingais sezonais gali būti nevienodas. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties laukuose Danijoje trumpasnapės žąsys maitinosi ne arčiau 100 m iki pavienių elektrinių ir 200 m iki elektrinių parkų, tačiau jos taip pat vengė ir elektros linijų (50 m), automobilių kelių (50–150 m), gyvenviečių (150 m). Baltakaktėms žąsims nustatytas vengimo atstumas buvo 400–600 m, gulbėms – 200 m. Tuo tarpu baltaskruostės berniklės veisimosi sezonu Švedijoje elektrinių vengė tik 25 m atstumu, nors ta pati populiacija žiemą Vokietijoje maitinosi 350 m iki elektrinių, o jų gausumas pradėjo mažėti jau 600 m iki elektrinių.

Vertinant trikdantį triukšmo poveikį būtina paminėti, kad paukščiai nepasižymi ypatingai gera klausa (geriausiai girdi tarp 1 ir 5 kHz) ir negirdi aukštesnių garsų geriau, negu žinduoliai. Manoma, kad žmonės su normalia klausa elektrinių sukeliamą triukšmą girdi dvigubai didesniu atstumu negu paukščiai.

Norėdamos išvengti vėjo elektrinių, atskiros paukščių rūšys gali apleisti nuolatines perimvietes. Retų ir lokaliai paplitusių rūšių atveju, net ir pavienių perimviečių praradimas gali daryti reikšmingą įtaką jų populiacijos būklei platesniame regione. Tai ypač aktualu rūšims, kurioms būdingos riboto ploto veisimosi vietos, pavyzdžiui, tilvikams.